Ar šampūno putos iš tikrųjų reiškia švaresnius plaukus?
Intuityviai atrodo: kuo daugiau putų, tuo šampūnas geriau plauna.
Bet tyrimai rodo, kad putų kiekis labiau susijęs su surfaktantų tipu ir formuluote, o ne su realiu galvos odos išvalymu.
Dalis geriausiai galvos odai suformuluotų šampūnų putoja minimaliai, o kai kurie agresyviausi – atvirkščiai, putoja įspūdingai, bet ilgainiui sausina ir dirgina.
Iš kur atsirado mitas „kuo daugiau putų, tuo švariau“?
Prieš skystus šampūnus žmonės plaukus plaudavo muilu, o kietame vandenyje muilas palikdavo nemalonų apnašų sluoksnį ant plaukų. Buvo pastebėta, kad labiau putojantis muilas palieka mažiau likučių, todėl putos imtos sieti su „geresniu plovimu“.
Vėliau atėjo skysti šampūnai, reklamos su „putų debesimis“ ir garsioji plaukų plovimo mantra: „lather, rinse, repeat“. Tyrime rašoma, kad ši frazė atsirado labiau kaip pardavimų triukas (kad šampūno reikėtų daugiau), o ne mokslu pagrįsta higienos rekomendacija.
Kas iš tikrųjų yra šampūno putos?
Šampūno „darbininkai“ yra surfaktantai – medžiagos, kurios viena molekulės pusė mėgsta vandenį, kita – riebalus ir nešvarumus. Plaunant galvą, jie prisikabina prie sebumo, dulkių, priemonių likučių ir suformuoja miceles, kurias vanduo gali išnešti iš odos ir plaukų.
Putos atsiranda tik tada, kai į šitą mišinį įsijungia oras – surfaktantai apgaubia oro burbuliukus ir stabilizuoja putą. Tyrime aiškiai parašyta: putos yra surfaktantų¹ darbo šalutinis efektas, o ne pats valymo mechanizmas.
Kodėl pirmas plovimas dažnai putoja mažiau?
Vienas labiausiai klaidinančių dalykų – kad pirmas plovimas putoja mažiau, o antras – daug labiau. Čia ir gimsta mintis „pirmą kartą ne taip gerai praplovė, todėl antrą kartą jau ‘normaliai’“.
Tyrimas aiškina paprastai: sebumas (natūralūs riebalai) slopina putų formavimąsi. Pirmo plovimo metu surfaktantai yra užsiėmę – ardo riebalus ir nešvarumus, todėl mažiau jų lieka „laisvų“ putų burbuliukams. Po pirmo nuplovimo riebalų sluoksnio jau mažiau, todėl antru kartu putas sukelti lengviau – bet tai nereiškia, kad antras plovimas valo labiau, kartais tai jau perplovimas.
Kada daug putų jau nebėra privalumas?
Tyrime išskiriami keli pavojai, kurie atsiranda, kai per daug pasitikime „girgždančiai švariais“ (angl. „squeaky clean“) plaukais ir agresyviais, labai putojančiais šampūnais:
Galvos odos barjero pažeidimas. Stiprios sulfatinės medžiagos nuplauna apsauginį lipidinį sluoksnį, oda tampa sausesnė, jautresnė, greičiau sudirgsta.
Riebalų „atšokimas“. Kai natūralūs riebalai nuplaunami per stipriai, galvos oda ima gaminti daugiau sebumo, kad apsigintų. Rezultatas – plaukai riebaluojasi greičiau, nors plauni „stipresniu“ šampūnu.
pH disbalansas ir kutikulės atvėrimas. Dalis labai putojančių šampūnų yra per daug šarminiai, todėl plauko kutikulė prasiveria, plaukai tampa šiurkštesni, labiau linkę lūžinėti ir pūstis.
Dažytų plaukų spalvos blukimas. Atvira kutikulė lengviau išleidžia pigmentą, todėl intensyvus putojimas ir stiprūs sulfatai spalvą „išplauna“ greičiau.
Tas mėgstamas „squeaky clean“ jausmas tyrime įvardijamas ne kaip idealios švaros, o kaip per stipraus nuplovimo signalas.
Dažniausi mitai apie šampūno putas
Tyrime yra puiki „mitus vs. faktus“ iliustruojanti lentelė:
Skirtingi surfaktantai: kodėl vieni putoja labiau, kiti – švelniau?
Tyrime pateikiama logika: skirtingi valantys ingredientai (surfaktantai) turi skirtingą putojimo lygį, valymo stiprumą ir poveikį galvos odai.
Kas iš triktųjų išplauna plaukus?
Tyrime išskiriami trys dalykai, kurie svarbesni už putų kiekį:
Tinkamas surfaktanto tipas ir formulė.
Riebiai, storai galvos odai gali prireikti šiek tiek stipresnio valymo, o sausai, jautriai ar plonų plaukų savininkams – švelnesnių, be-sulfatinių² formulių, net jei jos vos putoja.Masažo technika ir kontaktinis laikas.
Bent 60 sekundžių švelnaus masažo pirštų pagalvėlėmis, o ne nagais, padeda surfaktantams dirbti efektyviau ir nejautrina odos.Kruopštus nuskalavimas.
Prastai nuplautos priemonės likučiai gali erzinti odą ir sukelti niežulį, bėrimą ar pleiskanojimą, nesvarbu, kiek šampūnas putojo.
Jei po plovimo galvos oda jaučiasi švari, netempia, neatsiranda daugiau pleiskanų, o plaukai išlieka lengvi ir gyvybingi – šampūnas dirba savo darbą, net jei per plovimą nebuvo „instagraminių“ putų.
Kaip išsirinkti šampūną pagal galvos odos tipą, o ne pagal putas?
Tyrime pateikiama praktinė lentelė, kurią galima labai lengvai pritaikyti realiame gyvenime:
Nepuroja įspūdingai, bet valo geriausiai – ką rasi Tavo Šampūnas?
Jeigu po šito straipsnio norisi realiai pajausti, kad švara nesusijusi su putų kiekiu, o su formule, Tavo Šampūnas lentynoje turime būtent tokių priemonių. Mūsų numeris vienas „mažai putų, daug švaros“ herojus – galvos odos šveitiklis: jis švelniai, bet labai giliai nuima susikaupusį sebumą, sauso šampūno ir kitų priemonių likučius, atkemša poras ir leidžia galvos odai „atsikvėpti“, nors burbulų ten tik simboliškai. O jau šio mėnesio pabaigoje prie jo prisijungs ir naujiena – giliai valantis galvos odos molis ESEŃCIA Deep Scalp Reset, sukurtas riebesnei, greitai apsinešančiai, niežtinčiai odai: ši priemonė valys moliu, mikrogranulėmis ir raminančiais ingredientais, ne putų šou, ir padės pamatyti, kaip atrodo tikras „deep scalp reset“ be agresyvių sulfatų.
Naudoti šaltiniai
Šis straipsnis parengtas remiantis tyrimu „Foam Doesn’t Equal Clean – Does More Foam Mean Cleaner Hair?“, kuriame apžvelgiama putų kilmė, jų ryšys su vartotojų psichologija, skirtingų surfaktantų poveikis ir praktiniai šampūno pasirinkimo principai.
Papildomai naudotasi trichologų ir kosmetikos chemikų įžvalgomis apie tai, kaip surfaktantų tipas, pH ir valymo intensyvumas veikia galvos odos barjerą, riebalų balansą ir plaukų būklę.
_____________
¹Surfaktantai – bendras terminas visoms paviršinio aktyvumo medžiagoms, kurios mažina paviršiaus įtempimą, tirpdo riebalus ir padeda nuplauti nešvarumus (jie ir sukelia putojimą).
²Sulfatai – konkreti surfaktantų grupė: sieros rūgšties druskos, naudojamos kaip stipriai putojantys ir gerai riebalus tirpdantys plovikliai (pvz., SLS, SLES, Sodium Coco-Sulfate).